Neįtikėtini faktai apie Estiją – būsite nustebinti

Talino panorama
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Talino panorama

Tūkstančiai salų, pavydėtina technologinė pažanga ir nepaaiškinama meilė keistoms sporto rūšims – tikriausiai jau teko girdėti taip atsiliepiant apie lietuviams daugeliu atžvilgių artimą Estiją. Kuo dar garsėja ši valstybė, kas rūpi jos gyventojams ir ką stebėtino galima rasti apsilankius jos miestuose? Kviečiame susipažinti su įdomiais faktais apie Estiją.

Kas patinka estams?

Estai garsėja kaip ramaus ir uždaro būdo žmonės, dėl šių savybių dažnai prilyginami kaimynams suomiams. Tačiau po ramia išore slypi ugninga prigimtis – ką nors pamėgę estai tam atsiduoda visa širdimi, savo užsidegimu nustebindami net karštakošius pietiečius. Vienas neįtikėtinų faktų apie ramiuosius estus – didelė meilė keistoms sporto rūšims. Suomių sugalvotose žmonų nešimo varžybose daugelį metų dominavo estai. Jų indėlis šiame neįprastame sporte – ne tik ilga nugalėtojų rikiuotė, bet ir specifinis žmonos nešimo būdas, vadinamas estiškuoju.

Estams patinka ne tik žmonas ant kukurių nešioti, bet ir suptis. Ši vaikiška pramoga jiems taip patinka, kad prieš kelis dešimtmečius net buvo išrastas sportas kiiking. Sportininkų tikslas – prisitvirtinus prie milžiniškų sūpynių taip įsisupti, kad jos apsiverstų 360° kampu. Kiiking – rimtas užsiėmimas, išpildantis daugelio estų vaikystės svajones.

Neapsigaukite – estams patinka ir tikros sporto šakos. Štai ledo ritulys Estijoje – bene populiariausia komandinė sporto šaka. Tuo tarpu individualistai mieliau renkasi slidžių sportą ir būtinai turi sudalyvauti tradiciniame Tartu slidžių maratone, vykstančiame nuo 1960 m. Estų meilę sportui atspindi ir olimpiniai pasiekimai. Paskaičiuota, kad milijonui Estijos gyventojų tenka 25,5 olimpinio medalio – kitoms Baltijos šalims apie tokius pasiekimus belieka tik pasvajoti.

Na, o pasportavę estai traukia į dūmines pirtis ir saunas. Estams taip patinka kaitintis, kad jie rengia pirčių maratonus, o statydami namą pirmiausia apgalvoja, kur įsirengs sauną. Beje, dūminių pirčių tradicija, skaičiuojanti jau 800 metų, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Sauna
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Sauna

Svarbūs istoriniai faktai

Pirmieji gyventojai Estijos teritorijoje įsikūrė vos atsitraukus paskutiniam ledynmečiui, t. y. prieš kone 11 000 metų. Taigi, Estijos istorija nepaprastai ilga ir permaininga, mat šalies gyventojai iš užkariautojų virto užkariautaisiais, iš pavergtųjų – laisvais.

IX–XIII a. Baltijos jūros regiono gyventojams siaubą kėlė piratai iš Saremo salos. Šie kariai, dar vadinami Estijos vikingais, nusiaubė tuometinę Švedijos sostinę ir net pagrobė Norvegijos karalienę Astridą su sūnumi.

Pasikeitus jėgų pusiausvyrai, Estijos teritoriją valdė Livonijos ordinas ir Danijos karalystė. Pastarosios valdovas 1248 m. suteikė Estijos sostinei Talinui miesto teises, taip paspartindamas gyvenvietės plėtrą ir augimą. Dar ir dabar miestas didžiuojasi puikiai išsilaikiusiu viduramžius menančiu senamiesčiu, įtrauktu į UNESCO paveldo sąrašą.

Nors Talinas – neabejotinai svarbiausias Estijos miestas, XIX a. šalį išjudinusi tautinio atgimimo banga prasidėjo Tartu. Šiame mieste telkėsi intelektualai, čia pirmąkart suplevėsavo Estijos trispalvė ir 1869 m. įvyko pirmoji Dainų šventė. Estų folklorą puoselėjantis renginys gyvuoja iki šiol.

1918 m. Estija, drauge su kitomis Baltijos valstybėmis, paskelbė nepriklausomybę ir pradėjo savarankišką kelią. Estijos nepriklausomybės diena kasmet minima vasario 24 d. rengiant paradus ir koncertus.

Antroje XX a. pusėje Estijos valstybingumą sugriovė kone penkiasdešimt metų trukusi sovietų okupacija. 1991 m. atkūrę nepriklausomą valstybę estai ryžtingai kuria pažangią ir modernią šalį.

Kuo garsūs estai?

Estai garsėja ne tik meile pirtims ir sportui, bet ir stulbinama technologine pažanga. Talinas, Estijos sostinė, net laikoma šalies Silicio slėniu – tiek daug tame mieste įvairių startuolių ir IT įmonių. Estai ženkliai prisidėjo kuriant vieną populiariausių pokalbių programų Skype. Skaitmeninėse inovacijose Estija septynmyliais žingsniais lenkia kaimynines šalis, žengdama visiškai elektroninės valstybės link. Ekspertai Estiją vadina pažangiausia skaitmenine visuomene pasaulyje, mat šalis pati pirmoji įvedė internetinį balsavimą ir suteikė gyventojams galimybę dokumentus pasirašinėti skaitmeniniu būdu, taip sutaupant laiko ir sumažinant biurokratinį aparatą. Pagalvojo estai ir apie užsienio piliečius – visi, norintys šioje šalyje vystyti verslą, gali tapti elektroniniais rezidentais.

Estai taip pat garsėja kaip viena labiausiai išsilavinusių tautų pasaulyje – 100 % šalies gyventojų yra raštingi. Be to, Estijoje nėra nė vienos vyresnės nei 25 metų moters, kuri neturėtų vidurinio išsilavinimo. Beje, moterys – dar vienas Estijos išskirtinumas, mat jų šalyje gerokai daugiau nei vyrų. 100 moterų Estijoje tenka 84 vyrai.

Mokslas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Mokslas

5 įdomiausi faktai apie Estijos miestus

Danų miestas Talinas

Estijos sostinės ir didžiausio miesto pavadinime užkoduota jo istorija. Manoma, jog žodis „Talinas“ kilo iš danų kalbos frazės taani linna, reiškiančios „danų pilis“ arba „danų miestas“. Ši pavadinimo kilmė visai tikėtina – juk XIII a. Estijoje įsitvirtino Danijos karalystė. Tačiau miestas ne visada buvo vadinamas Talinu – iki pat 1918 m. Estijos sostinė vadinta Reveliu.

Vaizdingas Talino senamiesčio ir uosto vaizdas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Vaizdingas Talino senamiesčio ir uosto vaizdas

Tartu miestas – kultūros ir mokslo židinys

Tartu miestas, antras pagal dydį Estijoje, garsėja universitetu, įkurtu dar XVII a. Tai prestižiškiausia aukštojo mokslo įstaiga visoje šalyje, išugdžiusi ne vieną iškilų valstybės veikėją. Neatsitiktinai antroje XIX a. pusėje Tartu tapo tautinio atgimimo ir kultūros židiniu, o šio miesto universiteto studentų draugija sukūrė ir išpopuliarino Estijos trispalvę, tapusią valstybine vėliava. Šiandien Tartu veikia didžiausias Baltijos šalyse mokslo centras – Estijos pasididžiavimas.

Tartu
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Tartu

Pernu – vasaros sostinė

Pernu miestas, prisiglaudęs prie to paties pavadinimo įlankos, trumpos vasaros metu virsta Estijos atostogų sostine. Pagal plotą Pernu nenusileidžia tokiems milžinams kaip Viena, Buenos Airės ar net Torontas, tačiau gyventojų tankumu Estijos kurortas primena atokią kaimo vietovę – viename kvadratiniame kilometre gyvena vos 60 žmonių.

Pernu, Estija
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Pernu, Estija

Spa malonumai Hapsalu

Vakarinėje pakrantėje esantis Hapsalu – dar vienas populiarus Estijos kurortas, jau nuo XIX a. viliojantis lankytojus purvo voniomis ir kitomis spa procedūromis. Kadaise Hapsalu sveikatinosi Rusijos carai, čia atostogauti mėgo garsus kompozitorius Piotras Čaikovskis. Šiais laikais į kurortą vyksta romantikos ieškančios poros ir ramių atostogų išsiilgusios šeimos.

Saulėlydis Hapsalu mieste
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Saulėlydis Hapsalu mieste

Vestuvių varpai Kuresarėje

Kuresarė, didžiausias miestas Saremos saloje, laikomas vestuvių sostine, mat vaizdingos jo gatvelės ir romantiška atmosfera privilioja jaunavedžius iš visos Estijos. Neaplenkia Kuresarės ir romantiškai nusiteikusios poros, norinčios pasimėgauti spa malonumais. Šiame mieste vienam gyventojui tenka daugiausiai spa centrų.

Estija, Saremos sala. Kuresarės pilis
Nuotraukos autorius – „Novaturas”.  Estija, Saremos sala. Kuresarės pilis

Kodėl estai gyvena geriau?

Žvelgiant į statistinius rodiklius, dažnam užsieniečiui kyla klausimas: kodėl estai gyvena geriau? Ekonominę šalies pažangą lemia keli faktoriai. Didelis privalumas – našūs skaitmenizuoti valstybiniai ištekliai, pradedant gyventojų identifikavimo sistema baigiant internetiniu balsavimu. Užsieniečiams suteikta galimybė tapti elektroniniais rezidentais pritraukia nemažai verslininkų, ypač IT srityje. Pažangą taip pat užtikrina labai spartus internetas ir 4G ryšys, veikiantis net atokiausiuose Estijos kampeliuose.

Nemaža dalimi prie Estijos klestėjimo prisideda ir kaimyninė Suomija. Šios šalies gyventojai į Estiją vyksta pramogauti ir išleisti sunkiai uždirbtų pinigų, tuo tarpu estai dažnai renkasi gyventi Taline, bet dirbti Helsinkyje – juk šiuos miestus skiria tik trumpa kelionė keltu.

Džiaugiasi estai ir tuo, kad Talino gyventojai viešuoju transportu naudojasi nemokamai. Ši inovacija įkvėpė ir kitus Estijos miestus – šiandien didžiojoje šalies dalyje gyventojai autobusais važinėja už dyką.

Tramvajus Taline
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Tramvajus Taline

Geografiniai faktai – ką vertėtų žinoti?

Jei planuojate kelionę į Estiją, neprošal pasikaustyti įdomiais faktais apie šios šalies gamtą, mat ji tikrai verta keliautojų dėmesio.

  • Estija – salų valstybė. Suskaičiuojamos 2222 didesnės ir mažesnės salos, išsibarsčiusios Baltijos jūroje.
  • Net 50 % šalies teritorijos dengia miškai, kuriuose knibžda laukinių gyvūnų: lūšių, vilkų, meškų, lapių.
  • 1/5 Estijos ploto užima pelkės ir raistai. Viena geriausių vietų pažinti šias ekosistemas – didžiulis Somos nacionalinis parkas. Jame galima paplaukioti baidarėmis, stebėti paukščius, pasivaikščioti takais arba išbandyti unikalią pramogą – pasivaikščioti po liulančias pelkes apsiavus specialius batus.
  • Estijos gyventojų skaičius – vos 1,3 mln. Tačiau tuo pačiu tai viena rečiausiai apgyvendintų Europos valstybių. Nieko keisto, jei daugiau nei pusę šalies ploto užima miškai ir pelkės…
  • Estija – lygumų kraštas, todėl estai labai didžiuojasi aukščiausia viršūne – Sur Mūnamiagiu (liet. Didžiojo kiaušinio kalnas). Kalnu skambiai vadinama kalva siekia 318 m aukštį.

Dar daugiau stulbinančių faktų apie Estiją ir estus

Estija gali nustebinti ne tik gamta ar moderniais skaitmeniniais sprendimais, bet ir kitais unikaliais dalykais. Štai žiemą užšalus Baltijos jūrai, estai, norėdami pasiekti Estijai priklausančias salas, pasinaudoja natūraliais gamtos sukurtais tiltais ir nesibaimindami rieda vadinamaisiais ledo greitkeliais. Taip jie iš žemyno keliauja į Hyjumą ir kitas netoli kranto esančias salas.

Nors Estija didžiuojasi modernių technologijų plėtra, šalyje galima aplankyti ir laike sustingusius kampelius. Vienas jų – nedidelė Kihnu sala, kurios gyventojai puoselėja šimtmečių senumo tradicijas. Salos vyrai žvejoja, o moterys rūpinasi namais, audžia tradiciniais raštais margintus audinius, rūpinasi folkloro paveldo išsaugojimu. Viešint saloje galima apžiūrėti tradicines gyvenvietes, aplankyti muziejų, o susitarus iš anksto – ir paragauti tradicinio namų restorane pagaminto maisto.

Estijos salos, viduramžius menantys miestai ir vaizdinga gamta kasmet privilioja daug keliautojų. Įprastai šalis per metus sulaukia apie 2 mln. lankytojų – keliais šimtais tūkstančių daugiau nei yra nuolatinių gyventojų.

Estija gali pasigirti ne tik rekordiniu turistų skaičiumi, bet ir didžiausiu kiekiu meteoritų paliktų kraterių pagal šalies plotą. Įspūdingiausias kraterių laukas yra Saremos saloje.

Nors Lietuvą ir Estiją sieja nemažai panašumų, šiauriausia Baltijos šalis neabejotinai yra savita. Tikimės, kad šie įdomūs ir stulbinantys faktai sužadins norą patiems savo akimis išvysti šią šalį.

Į viršų