Jaukusis Bergamas Alpių papėdėje – daugiau nei tarpinė Italijos stotelė

Bergamas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Bergamas

Bergamas Italijoje – jaukus miestas Alpių papėdėje, menantis ilgą ir permainingą istoriją, ir svarbus transporto mazgas. Bergamo pavadinimą žino visi, mėgstantys keliauti pigiomis oro linijomis – būtent iš šio miesto oro uosto driekiasi keliai į kitas Italijos vietoves. Tačiau prieš išskubant į Milaną, slidinėjimo kurortus ar prie didžiųjų Italijos ežerų, neprošal geriau pažinti patį Bergamą, nestokojantį savito žavesio.

  Pigūs skrydžiai į Bergamą

Bergamo oro uostas

Vos už kelių kilometrų į pietryčius nuo miesto centro esantis Bergamo oro uostas – svarbus susisiekimo centras. Aptarnaujamų keleivių skaičius kasmet tik didėja, o pats oro uostas pagal tarptautinių skrydžių kiekį yra trečias Italijoje. Tokį augimą lėmė patogi oro uosto padėtis – nusileidus Bergame lengva pasiekti tokius turistų gausiai lankomus miestus kaip Milanas, Turinas, Verona ir Venecija, taip pat vaizdingus Komo ir Madžorės ežerų krantus, populiarius Alpių slidinėjimo kurortus. Iš Lietuvos į Bergamą skraidina „Ryanair“ pigių skrydžių bendrovė, todėl tikėtina, kad ne vienam lietuviui jau teko minti šio oro uosto slenksčius. Tačiau tikrai ne visi keliautojai nusprendžia geriau pažinti šį Lombardijos regiono miestą ir atrasti Bergamo lankytinas vietas, kurių išties labai daug. Ir veltui – juk sakoma, kad šiame mieste telpa visa Italija, vadinasi, net trumpas apsilankymas jame apdovanos gausybe malonių įspūdžių.

Bergamas – muziejus po atviru dangumi

Bergamo miestas Alpių priekalnėse plyti jau daugiau nei du tūkstančius metų. Kadaise tai buvo keltų genties gyvenvietė, o šios kultūros palikimas gyvuoja iki šiol – mieste dažnai rengiami keltų muzikos koncertai ir festivaliai. I a. pr. Kr. Bergamas tapo Romos imperijos dalimi. Kadangi gyvenvietė buvo įsikūrusi ant strategiškai svarbaus karinio kelio, jos reikšmė ženkliai išaugo. Tikriausiai todėl V a. miesto nepagailėjo Atilos vadovaujami hunų pulkai – po jų antplūdžio Bergamas liko nuniokotas, bet gana greitai atsigavo.

Viduramžiais Bergamas buvo nepriklausoma komuna, bet XV a. atiteko turtingai Venecijos Respublikai, kurios pėdsakai bene ryškiausiai įsispaudė miesto istorijoje. Prieš XIX a. susiformuojant Italijos karalystei, Bergame dar spėjo pašeimininkauti austrai, padovanoję miestui svarbų dalyką – geležinkelio stotį.

Visus šiuos istorijos etapus galima apžvelgti išsiruošus į pasivaikščiojimą Bergamo gatvėmis. Abu pasauliniai karai miesto pagailėjo, todėl jame gausu architektūrinių paminklų, jaukių akmenimis grįstų gatvelių ir Venecijos Respublikos klestėjimo laikus menančių aikščių. Taigi, renkantis, ką pamatyti Bergame, teks sudaryti ilgą sarašą – juk ne veltui šis Lombardijos miestas vadinamas muziejumi po atviru dangumi. Laimė, Bergamas gana kompaktiškas, ir maloniai pirmai pažinčiai pakaks vos vienos kitos dienos.

Bergamo panorama
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Bergamo panorama

Ką verta aplankyti Bergamo mieste?

Žvelgiant į Bergamo žemėlapį, išryškėja dvi pagrindinės miesto zonos: Aukštutinis miestas (it. Città alta) ir Žemutinis miestas (it. Città bassa). Pastarajame daugiau šurmulio, jis naujesnis ir triukšmingesnis. XIX a. pab. suprojektuotas Žemutinis miestas keliautojus vilioja net keliomis dailės galerijomis, tačiau jam trūksta Aukštutinio miesto žavesio. Šis, kaip byloja pavadinimas, įsikūręs ant kalvos. Jį pasiekti galima pėsčiomis – tuo pačiu galima ir akis į vaizdingas apylinkes paganyti. Bet jei kopti takais nesinori, Aukštutinis miestas pasiekiamas ir automobiliu, autobusu arba funikulieriumi. Tiesa, savaitgaliais automobilių eismas Bergamo senamiestyje ribojamas, kad niekas nedrumstų malonios ramybės.

Tiek kylant pėsčiųjų takais, tiek funikulieriumi galima pasigėrėti Žemutinio miesto ir Bergamo apylinkių vaizdais. Tačiau dar įspūdingesni reginiai laukia pasiekus Aukštutinio miesto gatves. Senąją Bergamo dalį supa įtvirtinta siena – palikimas tų laikų, kai Šiaurės Italijos kunigaikštystės kovojo vienos su kitomis dėl galios ir įtakos. Aukštutinio miesto širdis ir pagrindinis traukos centras – Senoji aikštė (it. Piazza Vecchia), supama didingų XVI ir XVII a. siekiančių rūmų. Aikštėje trykšta fontanas, kuriame vietiniai nuo seno gaivinasi karštomis vasaros dienomis. Visai šalia dunkso įspūdingas Bergamo katedros kupolas, o kitapus gatvės kyla XII a. pradėtos statyti Didžiosios Šv. Marijos bazilikos sienos. Statinio eksterjere išlikę romaninės architektūros elementų. Šalia bazilikos glaudžiasi Koleonio koplyčia – renesanso architektūros ir meno šedevras, stebinantis ne tik puošniu eksterjeru, bet ir didingu interjeru. Nuo statinių pavargusioms akims atgaivos suteikia apsilankymas Aukštutiniame mieste įsikūrusiame nedideliame botanikos sode.

Į aukščiausiai mieste esantį lankytiną objektą – San Vigilio pilį – užkelia Bergamo funikulierius. Didesnė ar mažesnė tvirtovė Bergamo miestą gynė nuo pat VI a., o dabartinis statinys iškilo renesanso laikotarpiu. Pilis stūkso ant kalvos, nuo jos prieigų atsiveria kvapą gniaužiantys apylinkių vaizdai, o po pamatais driekiasi slaptų tunelių tinklas. Juos galima apžiūrėti užsisakius specialią ekskursiją.

Nusileidus nuo San Vigilio tvirtovės liekanų verta aplankyti ir pačiu garsiausiu bergamiečiu vadinamo kompozitoriaus Gaetano Donicečio (Gaetano Donizzetti) muziejų. Kūrėjo, padovanojusio pasauliui tokias operas kaip „Meilės eliksyras“ ir „Liučija di Lamermur“, palaikai ilsisi netoliese esančioje Didžiojoje Šv. Marijos bazilikoje.

Tradiciniai patiekalai

Palepinus akis Bergamo grožybėmis, nevalia pamiršti ir skrandžio – tiesiog būtina paskanauti tradicinių itališkų patiekalų. Bergamo provincija derlinga ir dosni, jos žemės dovanoja tokias gėrybes kaip pomidorai, grybai, migdolai ir citrinos. Tuo tarpu iš kalnų atkeliauja įvairūs sūriai ir laukinių šernų mėsa, kuri naudojama dešrelėms gaminti. Tikriausiai nė vienas keliautojas neišvyko iš Bergamo neparagavęs klasikinio patiekalo – casoncelli. Tai mėsa įdaryti ravioliai (virtiniai), patiekti su sviesto ir šalavijų padažu. Ne ką mažiau populiarūs ir mažesni virtinukai, įdaryti sūriu, džiūvėsėliais, sviestu ir įvairiais prieskoniais. Šis prastuomenės virtuvėse gimęs patiekalas šiandien laikomas aukštosios gastronominės kultūros dalimi. Dar vienas tipinis Bergamo patiekalas – polenta, gaminama iš kukurūzų ir grikių miltų ir gardinama sviestu bei sūriu.

Garsėja Bergamas ir tradiciniais desertais. Vienas jų – pyragėliai polenta e osei. Šie biskvitiniai gardėsiai įdaromi šokolado, romo ir lazdynų riešutų kremu, o iš išorės padengiami geltonu marcipanu ir geltonai nudažytu cukrumi, kad primintų polentą. Bergamiečiai visiems miesto svečiams taip pat rekomenduoja paragauti Donicečio torto – garsiajam kompozitoriui pašvęsto kepinio. Jis gaminamas iš kviečių ir bulvių miltų, gardinamas cukruotais abrikosais, vyšniomis ir vanile.

Apsilankius Bergame reikėtų pasidžiaugti ir tradiciniais itališkais patiekalais, pavyzdžiui, pica ir rizotu, nepamirštant visko užgerti taure vietinio Lombardijos vyno.

Bergamas veltui laikomas tik tarpine stotele – itališko žavesio kupinas miestas nestokoja įspūdingų vaizdų ir malonių atradimų. Todėl kitąkart išsiruošus slidinėti arba atrasti Šiaurės Italijos miestų ir ežerų į kelionės planą būtina įtraukti bent dieną Bergame.

Į viršų