Islandija – istorijomis apipinta nežemiška vieta kelionei

Reikjaviko miesto panorama
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Reikjaviko miesto panorama

Islandija – sala Šiaurės Atlante, kur gamta gyva, o iš praeities ataidintys mitai kuria šiuolaikinių gyventojų pasaulėžiūrą. Ši atšiauraus grožio valstybė labai svetinga. Keliautojus ji apdovanoja nepakartojamais reginiais ir patirtimis. Jei norite nepamirštamo nuotykio, nedelsdami planuokite kelionę į Islandiją. O mes pagelbėsime, pasidalydami naudinga informacija, lankytinų vietų sąrašu ir įdomybėmis apie Islandiją.

  Pigūs skrydžių bilietai

Glausta informacija apie Islandiją

Islandija daugeliui žinoma, bet ne visiems gerai pažįstama. Kviečiame susipažinti su faktais apie Islandiją, padėsiančiais geriau perprasti šią šiaurietišką valstybę.

Sostinė

Islandijos sostinė – didžiausias miestas Reikjavikas, esantis salos pietvakariuose. Jame gyvena vos kiek daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Tai vienas žaliausių, saugiausių ir švariausių miestų pasaulyje, puikiai atspindintis islandišką gyvenseną.

Populiacija

Islandijos gyventojų skaičius kone rekordiškai mažas – saloje gyvena viso labo 360 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad Islandija – rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje.

Valiuta

Islandija, nors prekybiniais ir diplomatiniais ryšiais  glaudžiai susijusi su Europa, nepriklauso ES. Taigi, šalyje cirkuliuoja nuosava valiuta – Islandijos krona. 100 islandiškų kronų prilygsta daugmaž 70 euro centų.

Islandijos kronos
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Islandijos kronos

Geografinė padėtis

Islandija plyti Šiaurės Atlante, tarp Grenlandijos ir Norvegijos. Virš šiaurinių salos krantų driekiasi šiaurės poliaratis, o atstumas nuo Islandijos iki Šiaurės ašigalio yra dvigubai mažesnis nei iki pusiaujo.

Klimatas

Islandijos geografinė padėtis lemia ir šalies klimatą. Pietinę ir pietvakarinę salos dalį aprėpia subarktinė klimato juosta, o šiaurėje ir šalies gilumoje vyrauja tundra. Islandijos klimatui didelę įtaką daro šiltosios Šiaurės Atlanto srovės, todėl salos pakrantės žiemą beveik neužšąla.

Nacionalinis paukštis

Dėl gana atšiauraus klimato faunos įvairovė Islandijoje nedidelė, daugumą gyvūnų į salą atsigabeno atvykėliai iš žemyninės Europos. Tačiau šalyje gausu paukščių, ypač jūrinių. Ir nors pakrantės uolos nutūptos margųjų mormonų, nacionaliniu Islandijos paukščiu laikomas medžioklinis sakalas.

Medžioklinis sakalas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Medžioklinis sakalas

Šiauriausia sostinė Europoje – Reikjavikas

Nenuvertinkite Islandijos sostinės Reikjaviko – nors miestas pasauliniais mastais mažas, jo margumas tikrai nustebins. Senasis Reikjavikas, įsispraudęs tarp jūros ir nedidelio ežerėlio, sužavės istoriniais pastatais ir jaukumu. Norint susipažinti su miesto ir šalies istorija verta užsukti į dydžiu apstulbinsiantį Nacionalinį Islandijos muziejų, apžiūrėti atkastą vikingų namą. O žingsniuojant palei senąjį uostą galima gėrėtis gamtos ir meno harmonija. Be to, naujam gyvenimui prikeltose prieplaukose galima išsirinkti banginių stebėjimo ekskursiją. Norėtumėte į Reikjaviką pažvelgti iš aukštai? Apžiūrėję įspūdingą modernistinį garsiosios Halgrimo bažnyčios fasadą pakilkite į joje veikiančią apžvalgos aikštelę.

Ką nuveikti pataria vietiniai?

Lankytinos vietos Islandijos sostinėje – tik dalis potyrio. Vietiniai Reikjaviko gyventojai tikina, kad tikrąjį miesto veidą pažinsite išsukę iš turistinių kelių ir panirę į kultūrinių bei gastronominių patirčių pasaulį. Aplankykite meno parodas ir koncertus, pažiūrėkite islandišką filmą, užsukite į knygyną arba vieną aukščiausio lygio restoranų, siūlančių šiuolaikinės Islandijos virtuvės patiekalus. Visa tai praturtins kelionę Islandijoje.

Kiti Islandijos miestai ir miesteliai

Islandijos lankytinų vietų žemėlapį būtina papildyti ir mažesnėmis šalies gyvenvietėmis. Kiekviena jų nustebins savitu veidu.

Husaviko uostas Islandijoje
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Husaviko uostas Islandijoje

Akureiris

Prie ilgiausio Islandijos fjordo įsikūręs Akureiris dydžiu prilygsta provincijos miesteliui, tačiau gali pasigirti kavinių, restoranų ir kultūrinių vietų gausa. Vasaromis tai puiki vieta gėrėtis trumpam pražystančia Islandijos gamta, o žiemomis – tikra slidinėjimo sostinė. Akureiryje nestinga muziejų, veikia šiauriausias pasaulyje botanikos sodas.

Selfosas

Susiruošus geriau pažinti Pietų Islandiją patogu apsistoti mažyčiame Selfoso miestelyje, apglėbusiame upės krantus. Jame rasite viską, ko reikia maloniai viešnagei, galėsite atgauti jėgas karšto vandens baseinuose po atviru dangumi.

Akranesas

Didžiausias Vakarų Islandijos miestas Arkanesas – aktyvų poilsį mėgstančių žmonių traukos vieta. Nors gyvenvietėje veikia įdomus muziejus, smagiausia čia leisti laiką paplūdimyje, žaisti golfą arba mirkti karšto vandens baseinuose.

Akranes Švyturys
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Akranes Švyturys

Isafjorduras

Nuotykių mėgėjams neabejotinai patiks šiaurės vakarų Islandijoje esantis Isafjorduras. Pasigėrėję XVIII a. menančiu senamiesčiu keliaukite į gamtą – laukia vaizdingi žygių takai ir slidinėjimo trasos. Vasaromis iš Isafjorduro kursuoja keltai į atokų Hornstrandiro pusiasalį.

Seltjarnarnesas

Prie pat Reikjaviko prilipęs Seltjarnarnesas – puiki vieta pradėti arba užbaigti kelionę Islandijoje. Vaizdingame pusiasalyje galima stebėti paukščius, žaisti golfą arba atsigauti mirkant pėdas karštojoje versmėje.

Nuostabios vietos, kurias privalu pamatyti gamtos mylėtojams

Islandijos miestai – tik atspirties taškai atrandant tikrąją salos žvaigždę – stulbinančią, didingą ir užburiančią gamtą. Kuo keliautojus nustebins Islandijos gamta?

Islandijos gamta
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Islandijos gamta

Krioklių žemė

Islandiją dengiantys ledynai maitina daugybę krioklių – vienas už kitą įspūdingesnių. Galingiausias yra šiaurėje kunkuliuojantis Detifosas, o pietinėje dalyje srūvantys Skogafoso ir Seljalandsfoso kriokliai laikomi vienais gražiausių. Į būtinų aplankyti krioklių sąrašą taip pat verta įtraukti Gulfosą ir Selfosą.

Geizeriai

Islandija – gyva sala, pasižyminti vulkaniniu aktyvumu. Vienas jo požymių – iš žemės gelmių trykštantys geizeriai. Islandijoje jų apstu, tačiau viešint šioje šalyje būtina aplankyti Didįjį geizerį, Strokurą ir greta jo esantį kuklų Mažąjį geizerį.

Kalnai

Atšiaurūs Islandijos kalnai pakerės visus gamtos mylėtojus. Dauguma jų gana lengvai pasiekiami automobiliu, kiti privažiuojami tik keturiais ratais varomomis transporto priemonėmis ir tik vasarą pradžiūvus keliams. Viešint Reikjavike verta aplankyti Esjaną, o keliaujant per pietinę salos dalį būtina apžiūrėti Landmanaloigarą – spalvotuosius Islandijos kalnus, kerinčius raudonais, oranžiniais, žaliais ir mėlynais atspalviais. Į aukščiausią Islandijos kalną Kvanadalsnukurą, esantį pietrytinėje salos dalyje, geriausia žiūrėti iš tolo. Kopimas į jį sudėtingas, rekomenduojamas tik patyrusiems žygeiviams.

Islandijos gamta
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Islandijos gamta

Ugnikalniai

Islandija – ledo ir ugnies sala. Pastarąjį elementą šioje šalyje įkūnija ugnikalniai. Islandijoje stūkso apie 130 ugnikalnių, 30 iš jų yra aktyvūs. Galingiausiais laikomi Katla ir Askja, o garsioji Hekla, islandų vadinama vartais į pragarą, yra mažiausiai nuspėjama. Visus juos galima aplankyti, o į snaudžiantį Thrihnukagigur galima net patekti specialiai įrengtu liftu.

Juodojo smėlio paplūdimiai

Aktyvi vulkaninė veikla ne vieną Islandijos pajūrio ruožą nudažė juodai. Juodojo smėlio paplūdimiuose galima pasijusti it kitame pasaulyje. Tarp įspūdingiausių rikiuojasi Reynisfjara, Stokksnes ir Dyrholaey. O Solheimasandur paplūdimyje galima apžiūrėti nukritusio lėktuvo nuolaužas.

Įspūdingos maudynės

Net didžiausią kelionės nuovargį nuplaus niurktelėjimas į karštą atpalaiduojantį vandenį. Islandijoje netrūksta karštųjų versmių, todėl maudynės įmanomos visus metus. Viena populiariausių vietų pamirkti – pietvakariniame salos kampe esanti Žydroji lagūna. Pageidaujantiems ramybės labiau patiks Hveravellir versmė, o užsukus į Landmanaloigarą tuo pačiu bus galima pasigėrėti ir spalvingaisiais kalnais. Aktyvų ir pasyvų poilsį lengva suderinti Reikjadalure – karštųjų versmių slėnyje, kuriame driekiasi vaizdingi žygių takai. Atminkite: kad ir kurioje Islandijos vietovėje bebūtumėte, visada rasite karšto vandens baseiną.

Mėlynoji lagūna, Islandija
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Mėlynoji lagūna, Islandija

Kokį žygį pasirinkti ir kaip suplanuoti?

Jau užsiminėme apie žygius – Islandija yra nuostabus pasirinkimas tokį laisvalaikį mėgstantiems keliautojams. Graži gamta ir daugybė įvairaus sudėtingumo takų tik ir laukia kojas pramankštinti sumaniusių turistų. Jei žygis pėsčiomis – tik dalis kelionės programos, geriausia ieškoti per kelias valandas įveikiamų takų. Tokių rasite Reikjaneso pusiasalyje netoli Reikjaviko, taip pat Reikjadaluro slėnyje. Vidutinio sudėtingumo takas veda iki Glimuro krioklio. Norintieji didesnio iššūkio gali leistis į kelių dienų žygį. Populiariausia kryptis tam – spalvingasis Landmanaloigaras. Pasiryžę ilgesniems žygiams nepamirškite rezervuoti vietų kalnų trobelėse nakvynei ir pasiimti kuprinę, kurioje tilptų visi reikalingi daiktai. Jei į žygį nesinori leistis vieniems, paieškokite gido vedamos grupės, prie kurios galėtumėte prisidėti. Ir net į lengvai įveikiamą taką nesileiskite prastomis oro sąlygomis.

Pribloškiantis Auksinis ratas – ką pamatyti?

Kiekvienas, planuojantis kelionę į Islandiją, anksčiau ar vėliau sužino apie Auksinį ratą – populiariausią turistinį maršrutą. Tai puikus pasirinkimas norint per trumpą laiką pasigėrėti gražiausiu Islandijos kraštovaizdžiu ir susipažinti su šalies reljefo įvairove. Auksinio rato maršrutą sudaro kelios pagrindinės stotelės: Tingvedliro nacionalinis parkas, Geysir geoterminis slėnis, Gulfloso krioklys ir Kerido krateris. Jas jungiantis kelias įveikiamas per vieną dieną, tačiau panorėjus į kelionės planą galima įtraukti daugiau sustojimų, ypač jei važiuosite išsinuomotu automobiliu. Keliai šioje Islandijos dalyje labai geri, bet jei norėsite išklysti iš pagrindinio maršruto, patartina išsinuomoti keturiais ratais varomą transporto priemonę.

Vulkaninis Islandijos kraštovaizdis
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Vulkaninis Islandijos kraštovaizdis

Nacionaliniai parkai

Neabejotina Auksinio rato pažiba – Tingvedliro nacionalinis parkas. Ši vietovė įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Geologiniu požiūriu tai unikali vieta, kurioje galima apžiūrėti susitinkančias Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektonines plokštes. Be to, lankantis Tingvedliro nacionaliniame parke akį glosto skirtingi kraštovaizdžiai: islandine kerpena apaugę magmos laukai, amžių nugludintų kalnų viršūnės ir ledynų maitinami upeliai. Pasakiškų vaizdų rasite ir kituose Islandijos nacionaliniuose parkuose: Vatnajokudlyje ir Snæfellsjökull.

Įdomūs faktai apie vėjuotąją Islandiją

Islandijos sala pasaulyje labiausiai garsėja užburiančio grožio gamta, permainingu oru ir aukštu pragyvenimo lygiu. Tačiau ką įdomaus ir netikėto galima papasakoti apie šią atšiaurią valstybę?

  • Islandai gali pasigirti vienu ilgiausiai gyvuojančių parlamentų pasaulyje, įsteigtu dar X a.
  • Islandija ir miškai – du nesuderinami dalykai. Visoje saloje nėra nė vieno miškingo ploto.
  • Didelė dalis islandų iki šiol tiki stebuklinėmis būtybėmis, pvz., elfais ir troliais, nors oficiali Islandijos religija – liuteronybė.
  • Islandijoje Kalėdų proga priimta dovanoti knygas.
  • Islandijoje suskaičiuojama rekordiškai mažai vabzdžių rūšių ir beveik nėra uodų.
Islandijos kraštovaizdis
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Islandijos kraštovaizdis

Koks tas islandiškasis gyvenimas?

Pažintinė kelionė į Islandiją – tai ne tik proga pamatyti gražiausias lankytinas vietas, bet ir patiems patirti islandiškąjį gyvenimo būdą. Ši šalis nuolat patenka į demokratiškiausių, stabiliausių ir geriausių gyventi valstybių sąrašus. Islandijos gyventojai daug dirba, tačiau laisvalaikiu nesėdi užsidarę namuose: daug laiko leidžia gamtoje, lanko koncertus, galerijas, domisi knygų ir kino naujienomis. Islandai geriausiai atsipalaiduoja mirkdami karšto vandens baseinuose ir yra gana bendruomeniški. Be to, džiaugiasi saugiu gyvenimu – sunkių nusikaltimų valstybėje beveik nebūna.

Keista Islandijos virtuvė

Svarbią vietą islandų gyvenime užima maistas – ne veltui šalyje daug gerų restoranų. Keliautojams patariama neišvykti iš Islandijos neparagavus vietinių delikatesų, kurie neretai turistus pašiurpina. Vienas jų – fermentuota rykliena hakarl. Patarimas: jos ragaujant geriau užsikimšti nosį. Po tokio iššūkio kepta avies galva arba islandiška kraujinė dešra tikrai nekels pasibaisėjimo. Viską užgerti vietiniai siūlo tradiciniu alkoholiniu gėrimu brennivin.

Islandijos nacionalinis patiekalas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Islandijos nacionalinis patiekalas

Patarimai keliaujantiems į Islandiją

Išsiaiškinus, ką patirti ir pamatyti Islandijoje, metas apgalvoti praktines kelionės smulkmenas. Kaip jai pasiruošti ir kokio biudžeto pareikalaus išvyka?

Kainos

Islandija nėra pigi valstybė ir net keliaujant taupiai viena diena šalyje gali kainuoti apie 130 eurų. Nors lovą hostelyje galima rasti ir už 13 eurų, didelę biudžeto dalį sudarys maistas, kurio kainos Islandijoje gana aukštos. Štai paprasti pietūs gali atsieiti apie 16 eurų, o patiekalas geresniame restorane kainuoja ir 50 eurų. Pakratyti kišenę reikės ir nusprendus išsinuomoti automobilį, nes kuro kainos Islandijoje siekia 1,70 euro už litrą.

Kaip nuvykti?

Vidury vandenyno esančią Islandiją lengviausia ir patogiausia pasiekti lėktuvu. Iš Lietuvos Reikjaviką greičiausiai pasieksite skrisdami su persėdimu Londone arba Kopenhagoje. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Islandijos sostinę bus vykdomi tik iki kovo vidurio. Jei norisi nuotykio ir negaila laiko, į Islandiją kursuoja keltai iš Danijos. Jie plaukia kartą per savaitę ir nors tai nėra pats greičiausias būdas pasiekti salą, jis suteikia galimybę keliauti su nuosavu automobiliu.

Ką būtina pasiimti, o ką geriau palikti namuose?

Islandija – nenuspėjamų orų kraštas, tad dedantis lagaminą reikia į tai atsižvelgti. Nepamirškite plonų greitai džiūstančių drabužių, lietui atsparios striukės, šiltų ir patogių batų, galvos apdangalų. Taip pat įsimeskite maudymosi drabužius. Vykdami į Islandiją vasarą nepamirškite kremo ir akinių nuo saulės.
Jei taupydami ketinate įsidėti maisto, gerai pagalvokite. Į Islandiją galima vežtis tik virtus arba keptus mėsos gaminius. Rūkytus ar džiovintus skanėstus, taip pat pieno produktus gabentis draudžiama.
Visų svarbiausia – nepamirškite dokumentų. Viza keliaujant į Islandiją nereikalinga, tačiau su savimi reikia turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Kelionės
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Kelionės

Geriausias metas kelionei

Kada geriausia keliauti į Islandiją? Vienareikšmio atsakymo nėra. Daugiausiai keliautojų šalis sulaukia vasaros mėnesiais, nuo birželio iki rugpjūčio. Tuomet ir orai šiltesni, ir pasidžiaugti poliarine diena galima. Be to, daugiau Islandijos kelių yra pravažiuojami. Tačiau vasarą išauga nakvynės kainos. Neblogo oro ir mažesnių kainų galima tikėtis keliaujant gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Tuo tarpu žiemą, nors oro sąlygos prastesnės, galima pasigėrėti spalvingąja šiaurės pašvaiste, paslidinėti.

Automobilio nuoma

Patogiausia Islandijos grožį patirti riedant automobiliu. Šalyje netrūksta juos nuomojančių įmonių. Vasarą galima nuomotis paprastus automobilius, bet norint įveikti atokesnius kelius geriau rinktis  džipus. Tačiau automobilio nuoma gali pareikalauti nemažos biudžeto dalies. Būtent todėl nemažai keliautojų renkasi gabentis nuosavas transporto priemones keltu iš Danijos.

Islandija yra neabejotinai viena gražiausių šalių pasaulyje. Gamtos jėgų sukurta, stulbinanti nežemiškais kraštovaizdžiais, viliojanti karštosiomis versmėmis ir milžiniškais ledynais – ši sala privalo patekti į kiekvieno keliautojo aplankytų vietų sąrašą.

Video
Sergi Martínez Miró video.  Islandija | Ugnies ir ledo kraštas
Į viršų