Įdomūs faktai apie Egiptą: ko nežinojote apie egiptiečius?

Atostogos Egipte
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Atostogos Egipte

Kelionė į Egiptą – puiki proga geriau pažinti šią Šiaurės Afrikos valstybę, galinčia pasigirti turtinga kultūra ir tūkstantmete istorija. Būtent ten, Nilo upės slėnyje, gimė viena pirmųjų civilizacijų, iš kurios vėliau įkvėpimo sėmėsi net galingoji Romos imperija. Bėgant šimtmečiams šalies kultūrą formavo ne tik istorinis paveldas ir geografiniai ypatumai, bet ir islamo, krikščionybės įtaka. Kokių papročių laikomasi šioje valstybėje ir kas galbūt nustebins į ją atvykus – štai keli įdomūs faktai apie Egiptą.

  Pigūs skrydžių bilietai

Įdomūs istoriniai faktai

Šiuolaikinis Egiptas gali ir neprimena faraonų laikų imperijos, tačiau šalyje istorinis palikimas vis dar gyvas – nuo įspūdingų piramidžių iki kolonomis pasipuošusių šventyklų. Kol grožitės jomis, pasidalinsime keliomis įdomybėmis apie senovės Egiptą.

Senovės Egipto dievai skaičiuojami tūkstančiais

Faraonų laikais religija užėmė svarbią vietą žmonių gyvenime. Skaičiuojama, kad senovės egiptiečiai turėjo per 2000 dievybių. Be pagrindinių, globojusių saulę, pomirtinį pasaulį, žemdirbystę ar motinystę, buvo ištisa virtinė kitų, ne tokių svarbių dievybių. Vien mirusiesiems teisti reikėjo 42 dievų. Be to, savus dievus turėjo kiekvienas senovės Egipto miestas. Pagonybė jau seniai pamiršta – šiais laikais dauguma Egipto žmonių išpažįsta islamą

Abu Simbelas, Egiptas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Abu Simbelas, Egiptas

Egiptiečiai mėgo stalo žaidimus

Po sunkios darbo dienos egiptiečiai mėgo atsipalaiduoti susėdę prie žaidimų lentų. Šį laisvalaikio praleidimo būdą rinkdavosi ne tik eiliniai gyventojai, bet ir kilmingieji. Aptiktuose piešiniuose stalo žaidimus žaidžia net Ramzio II žmona Nefertarė. Žaidimus mėgo ir vienas garsiausių Egipto valdovų Tutanchamonas – faraonas buvo palaidotas su žaidimų lentomis. Vienas populiariausių žaidimų senovės Egipte buvo senet. Jį sudarė pailga lenta, padalyta į 30 kvadratėlių, ir figūros, kurias žaidėjai judindavo išridenę kauliukus arba išmetę pagaliukus.

Egiptiečiai pagražindavo savo valdovus

Senovės Egipte nebuvo nei filtrų nuotraukoms redaguoti, nei tuo labiau fotoaparatų, bet egiptiečiai, piešiniuose pavaizduodami savo valdovus, nevengdavo jų pagražinti. Atlikus kapavietėse rastų Egipto mumijų tyrimus paaiškėjo, kad faraonai nebuvo tokie liekni ir dailūs. Valdovai mielai skanaudavo vyno, duonos, medaus ir alaus, todėl nutukdavo, ne vieną jų kamavo diabetas.

Sarkofagas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Sarkofagas

Senovės Egipto išradimai tebenaudojami iki šiol

Nors faraonų laikai seniai paskendo užmarštyje, kai kurie senovės Egipto išradimai išliko iki šių dienų ir yra naudojami visame pasaulyje. Bene svarbiausias – 365 dienų kalendorius, kadaise sudarytas Nilo potvynių ir atoslūgių ciklui stebėti. Šiai civilizacijai taip pat priskiriama juodo rašalo, chirurginių instrumentų, spynų ir net dantų pastos autorystė.

Vienu metu Tėbai buvo didžiausias pasaulio miestas

Tėbai – senoji Egipto sostinė, kurios likučius laikui bėgant priglaudė Luksoro miestas, esantis maždaug už 650 km nuo Kairo. Klestėjimo laikotarpiu Tėbai buvo ne tik politinis, bet ir religinis ir prekybinis valstybės centras. Viename Nilo krante stūksojo įspūdingos šventyklos, o kitame plytėjo Karalių slėnis – mirusiųjų miestas, kuriame buvo laidojami faraonai. Manoma, jog maždaug 1500 m. pr. m. e. Tėbuose gyveno 75 000 žmonių – tuo metu tai buvo didžiausias pasaulio miestas.

Hačepsutės šventykla
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Hačepsutės šventykla

Kuo įdomi egiptiečių kultūra?

Savaime suprantama, bėgant šimtmečiams Egipto kultūra keitėsi. Niekas nebestato piramidžių šalies vadovams, nebegamina papirusų ir nesėdi prie senet žaidimo lentos. Kuo įdomi XXI a. egiptiečių kultūra, kurioje pinasi faraonų laikų ir islamo tradicijos? Šiuolaikiniai egiptiečiai daug laiko praleidžia kavinėse, kurias vadina ahwa. Jose įprasta iš lėto gurkšnoti arbatą, rūkyti kaljaną ir bendrauti su draugais bei pažįstamais. Tokių kavinių galima rasti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse. Smagiai užsisėdėję vietiniai neskuba namo – sakoma, kad egiptiečiai yra viena vėliausiai miegoti einančių tautų.

O štai stalo žaidimus populiarumu lenkia mėgstamiausias sportas – futbolas. Kairas turi dvi futbolo komandas. Jos net būdamos didelės konkurentės priverstos dalytis vienu stadionu. Egiptiečiai taip pat užsiima tenisu, skvošu ir plaukimu. Beje, sportas – toli gražu ne vienintelė pramoga šioje šalyje. Egiptas gali pasigirti klestinčia kino pramone, gyvuojančia nuo pat ketvirtojo XX a. dešimtmečio. Kaire kasmet rengiamas tarptautinis kino festivalis.

Dabartinis Egiptas neįsivaizduojamas ir be derėjimosi meno. Tradicinėse prekyvietėse, vadinamose souq, verda savitas gyvenimas, kurio ašis – linksmos, mandagios derybos su prekeiviais. Prieš jas pradedant priimta išgerti arbatos, išklausyti pardavėjo pasakojimo apie prekes. Po to prasideda derybos, kol pasiekiama abiem pusėm priimtina kaina. Už prekes atsiskaitoma vietine valiuta – Egipto svarais, tačiau neretai priimami ir JAV doleriai arba eurai.

Neatsiejama Egipto kultūros dalis – maistas. Šios šalies virtuvėje pagrindiniu smuiku griežia daržovės, vaisiai ir ankštiniai augalai, kuriuos užaugina derlingos Nilo pakrančių dirvos. Viešnagės metu verta paragauti tradicinių patiekalų: troškintų pupelių su kiaušiniu ful, pupelių kukulaičių ta’meya, įdarytų paprikų mahshi.

Mahshi – idarytos paprikos
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Mahshi – idarytos paprikos

Kuo ypatingi Egipto miestai?

Apie vieną Egipto miestų ypatybę jau užsiminėme – tai prekyvietės souq. Būtent jų aikštėse ir alėjose tarp prekystalių plaka tikroji miesto širdis. Į jas reikėtų keliauti norint ne tik įsigyti suvenyrų, bet ir pabendrauti su vietiniais, pajusti egiptiečių gyvenimo dvasią, paskanauti gardaus maisto. Tiems, kuriems kelionė į Egiptą – pirmasis apsilankymas arabų šalyje, prekeivių įkyrumas gali pasirodyti peržengiantis ribą. Tačiau tai neatsiejama egiptietiškų atostogų dalis.

Egiptas – religinga ir konservatyvi šalis, todėl kiekviename mieste stūkso ne viena ir ne dvi mečetės, iš tolo besipuikuojančios minaretais. Maldos namai – puiki vieta įvertinti arabišką architektūrą ir įmantrią puošybą. Dar viena būtinybė egiptietiškame mieste – medresė. Tai dvasininkus ir administracijos tarnautojus rengianti musulmonų mokykla. Medresių tradicija Egipto miestuose paplito XIII–XIV a.

Mečetės ir medresės tik papildo turtingą architektūrinį Egipto miestų paveldą. Žingsniuojant Kairo, Luksoro arba Aleksandrijos gatvėmis atrodo, kad ties kiekvienu posūkiu alsuoja istorija. Nuo tūkstantmečių senumo šventyklų ar didingųjų piramidžių iki fortų ir ankstyvaisiais viduramžiais iškilusių koptų bažnyčių – Egipto miestai prilygsta tikroms istorijos kapsulėms.

Sultono Hasano ir Al-Rifai mečetės Kairo mieste
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Sultono Hasano ir Al-Rifai mečetės Kairo mieste

Labiausiai stulbinantys faktai

Trumpam atokvėpiui – keli stulbinantys faktai apie praeities ir dabarties Egiptą.

  1. Senovės Egipte katės buvo laikomos šventomis, tikėta, kad jos turi dieviškosios energijos. Kapavietėse aptinkama ne tik kačių statulėlių, bet ir mumifikuotų gyvūnų. Manoma, jog nugaišus namie augintai katei egiptiečiai iš gedulo nusiskusdavo antakius.
  1. Prieš daugelį tūkstančių metų egiptiečiai – ir vyrai, ir moterys – į gatves neišeidavo nepasidažę. Akių vokus jie tepdavo žaliais ir juodais dažais, pagamintais iš vario ir švino.
  1. Šiuolaikiniai egiptiečiai – viena technologiškai pažangiausių arabų tautų. Egipte registruotas rekordinis feisbuko ir tviterio naudotojų skaičius. Socialinės žiniasklaidos priemonės padėjo įkurti 2011 m. revoliuciją.
  1. Gyventojai Egipte pasiskirstę netolygiai – net 90 % gyvena palei Nilą, o rečiausiai apgyvendintas yra Pietų Sinajaus kraštas.
  1. Senovės egiptiečiai infekcijoms malšinti naudojo supelijusią duoną. Nors iš pirmo žvilgsnio toks gydymo būdas atrodo primityvus, egiptiečiai tikriausiai šį tą nutuokė apie mediciną – XX a. antibiotikas penicilinas buvo pagamintas būtent iš pelėsio.

Ko nedaryti viešint Egipte?

Kad poilsis Egipte neapkarstų, verta įsiminti kelias viešojo elgesio taisykles. Keliaujant į mečetes patartina apsirengti uždaresniais drabužiais, tačiau prieš žengiant į vidų reikia nusiauti avalynę. Tiesa, likus be batų taip pat reikia būti apdairiems – Egipte nepriimta rodyti pėdų. Tai laikoma nepagarbos ženklu.

Tam tikrų taisyklių reikia laikytis ir pietaujant. Svarbiausia jų – maistą imti dešine ranka. Egiptiečiai kaip ir kitų musulmoniškų tautų atstovai kairę ranką laiko nešvaria, skirta apsiprausimams. Kreivų žvilgsnių keliautojai gali sulaukti ir sumanę viešoje vietoje valgyti arba gerti Ramadano laikotarpiu. Ši taisyklė kurortuose negalios, tačiau būnant miestuose patartina palūkėti iki saulėlydžio arba pavalgyti viešbutyje.

Neįtikėtini faktai apie piramides

Egipto piramidės ne veltui laikomos vienu pasaulio stebuklų – šie įspūdingi statiniai iki šiol stebina istorikus. Niekam nepavyko nustatyti, kaip jos buvo suręstos. Šias faraonų kapavietes, sergstimas Sfinkso, galima apžiūrėti Gizoje. Piramidžių taip pat yra prie Sakaros ir kitose vietovėse kairiajame Nilo krante. Prieš jas aplankant – keli įdomūs faktai apie Egipto piramides.

Egipto piramides pastatė ne vergai

Vienu metu buvo tikima, kad piramides surentė vergai, ištisomis dienomis liedami prakaitą po karšta Egipto saule. Išsamiau patyrinėjus rašytinius liudijimus paaiškėjo, kad tai – samdomų darbuotojų nuopelnas. Jiems buvo didi garbė statyti kapavietes faraonams. Už šį sunkų darbą buvo atlyginama, be kita ko, ir alumi.

Piramidžių statymas išėjo iš mados

Egipte suskaičiuojama apie 130 piramidžių, dauguma jų skirtos faraonams. Tačiau ilgainiui statyti tokias kapavietes darėsi per brangu, kol galiausiai piramidės tiesiog išėjo iš mados. Kažkuriuo metu Viduriniosios karalystės laikotarpiu (2055–1650 m. pr. m. e.) piramides nustota statyti, o faraonus pradėta laidoti kuklesnėse kapavietėse.

Piramidės rekordininkės

Seniausia piramidė stūkso prie Sakaros. Ji, iškilusi daugmaž 2670 m. pr. m. e., skirta faraonui Džoseriui ir kyla į 62 m aukštį. Tuo tarpu didžiausia piramidė dunkso prie Gizos. Ji buvo pastatyta faraonui Cheopsui. Šios piramidės aukštis pastatymo metu buvo net 146 m. Kone 4000 metų tai buvo didžiausias statinys pasaulyje.

Atostogos Egipte daugeliui keliautojų įsimena visam gyvenimui. Juos sužavi ne tik gražūs paplūdimiai ir šiltos jūros bangos, bet ir turtinga krašto istorija, kultūra. Tad kodėl gi nepratęsus vasaros saulėtame Šiaurės Afrikos krašte?

Į viršų