Aplankykite Lisaboną – užburiančius Europos vartus į pasaulį

Lisabonos panorama
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Lisabonos panorama

Portugalijoje, ant Težo upės kranto, driekiasi Lisabona – vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi prie Atlanto vandenyno. Būtent patogi geografinė padėtis lėmė, kad iš Lisabonos išplaukė tokie didžiuosius geografinius atradimus padarę keliautojai kaip Vaskas da Gama, Amerigas Vespučis ir Bartolomėjus Diasas. Nors Portugalijos sostinė kadaise atkėlė Europai vartus į pasaulį, pačioje Lisabonoje lankytinos vietos skaičiuojamos dešimtimis, jei ne šimtais, todėl šis miestas tikrai vertas keliautojų dėmesio.

Viena seniausių Europos sostinių

Kelionė į Lisaboną – puiki proga geriau pažinti vieną seniausių Europos sostinių ir vieną seniausių pasaulio miestų, amžiumi lenkiantį tokius didmiesčius kaip Londonas, Paryžius ir net Roma. Lisabonos teritorijoje žmonės gyveno dar neolito laikais, vėliau miestą ant Atlanto vandenyno kranto lankė ir kūrė finikiečiai, graikai ir romėnai. Viduramžiais Lisabonoje šeimininkavo musulmonai, bet XII a. miestą paveržė krikščionių riteriai. Nuo to laiko Lisabona – didžiausias ir svarbiausias Portugalijos miestas, kurio reikšmė itin išaugo prasidėjus didiesiems geografiniams atradimams ir atsivėrus keliams į Naująjį pasaulį. Antrojo pasaulinio karo metais Lisabona tapo vilties simboliu visiems, bėgusiems nuo karo baisumų. Tarp bėglių buvo ir vokiečių rašytojas Erichas Marija Remarkas, vėliau savo patirtį atskleidęs knygoje „Naktis Lisabonoje“.

Šiandien vaikštinėjant kalvotomis Lisabonos gatvėmis belieka tik įsivaizduoti, kaip kadaise atrodė klestinti Portugalijos sostinė, mat daugelį senųjų pastatų sugriovė 1775 m. kilęs smarkus žemės drebėjimas ir po jo atšniokštęs cunamis. Išliko vos pora statinių – Belemo bokštas ir Šv. Jeronimo vienuolynas. Nors miestelėnai Lisaboną pamažu atstatė, apgriuvusias turtinga biblioteka garsėjusio Karmo vienuolyno arkas paliko kaip priminimą apie pačią blogiausią dieną miesto istorijoje. Galbūt todėl Lisabonos gyventojai taip moka linksmintis ir mėgautis gyvenimu – jie niekur neskuba, o vakarais užplūsta Bairro Alto rajoną, kur išsitrina ribos tarp gatvės ir barų, o tinkamą linksmybių vietą randa net patys išrankiausieji.

  Pigūs skrydžiai į Lisaboną

Lankytinos vietos Lisabonoje

Jaukusis Alfama kvartalas

Ieškant, ką pamatyti Lisabonoje, į sąrašą būtina įtraukti patį seniausią miesto rajoną – Alfamos kvartalą. Siauros vingiuojančios Alfamos gatvelės taip ir traukia leistis į ilgus romantiškus pasivaikščiojimus, kurių metu gera pasimėgauti autentiška senamiesčio atmosfera. Alfamoje gausu lankytinų vietų, žavingų namelių ir didingų bažnyčių. Ten stūkso ir seniausia miesto šventovė – XII–XIV a. siekianti Lisabonos katedra. Dienomis Alfamos kvartale netrūksta nedidelių turgelių, viliojančių pirkėjus įvairiausiomis gėrybėmis. O nusileidus saulei rajono veidas pasikeičia – prasideda naktinis gyvenimas. Sutemus vaikštinėjant Alfamos gatvėmis keliautojus ir vietinius lydi ilgesingi fado garsai, lydimi gitarų skambesio. Barų, pašvęstų šiam tradiciniam portugalų muzikos stiliui, kvartale tikriausiai daugiau nei kituose Lisabonos kvartaluose, todėl Alfama laikoma fado sostine.

Geltonasis tramvajus

Bene geriausias būdas pažinti Alfamos ir kitų centrinių Lisabonos kvartalų gatves – kelionė garsiuoju geltonuoju tramvajumi. 28 maršruto tramvajus ne veltui vadinamas muziejumi ant bėgių – traukinukai buvo pagaminti dar tarpukariu ir nuo to laiko be atvangos pūškuoja Portugalijos sostinės gatvėmis. Lisabona neskuba atsisakyti istorinio tramvajaus, nors kitur pasaulyje jis jau seniausiai ilsėtųsi muziejuje. Pasirodo, senamiesčio gatvės moderniems traukinukams per siauros ir per stačios, o posūkiai – per staigūs. Geltonasis tramvajus – neatsiejama Lisabonos tapatybės dalis. Vietiniams tai pastovumo ženklas, rodantis, kad miestas vertina tradicijas ir paveldą. Turistams tai – puiki pramoga, proga prisiliesti prie istorijos ir lengvai apkeliauti pagrindines lankytinas Lisabonos vietas. Juk riedant traukinuku nereikia varginti kojų ropščiantis į gana stačias miesto kalvas. 28 maršruto tramvajus toks populiarus, kad keliautojams, norintiems išvengti spūsčių, patariama į jį lipti anksti ryte arba vėlai vakare. Turistai taip pat perspėjami saugotis kišenvagių, kurie geltonajame tramvajuje sukiojasi ieškodami lengvo grobio.

Atostogos Lisabonoje
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Atostogos Lisabonoje

Belemo bokštas

Kiek tolėliau nuo senamiesčio, ant Težo upės kranto, stūkso baltasienis Belemo bokštas, išgyvenęs pragaištingąjį 1775 m. žemės drebėjimą. Statinys laikomas vienu Lisabonos simbolių, jo atvaizdas puošia suvenyrus, atvirukus ir miestą pristatančių knygų viršelius. Bokštas iškilo XVI a. kaip gynybinės miesto sistemos dalis. Jis ir atrodo kaip tvirtovė – tiesa, labai puošni, besipuikuojanti dantytomis sienomis ir miniatiūriniais bokšteliais. Iki 1775 m. Belemo bokštas dunksojo nedidelėje Težo upės salelėje, bet po stichinės nelaimės upės vaga pasikeitė, ir sala susijungė su krantu. Bokšto terasoje esanti Dievo Motinos skulptūra jau kelis šimtmečius palydi ir pasitinka visus, išvykstančius ir įplaukiančius į Lisaboną. Statinys įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Águas Livres akvedukas

Didelio turistų dėmesio sulaukia ir portugalų inžinerijos stebuklu vadinamas Águas Livres akvedukas. Lisabona nuo seno kentėjo dėl geriamo vandens stygiaus, todėl karalius Jonas V įsakė pastatydinti akveduką, kuriuo vanduo pasiektų miestą iš atokesnės vietovės. 18 km ilgio akveduko statybos atsiėjo nepigiai, o lėšų joms valstybė surinko apmokestinusi jautieną, alyvuogių aliejų ir vyną. 1731 m. baigtas statyti akvedukas iki šiol stebina inžinerine išmone. Šiandien statinį galima aplankyti ir net po jį pasivaikščioti.

Águas Livres akvedukas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Águas Livres akvedukas

Didžiausias Europoje Lisabonos okeanariumas

Težo pakrante keliaujant Vasko da Gamos tilto link, akys pačios užkliūna už modernaus stiklo ir betono statinio. Tai Lisabonos okeanariumas – didžiausias visoje Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje akvariumas. Didžiausios jame esančios vandens talpyklos tūris – net 5000 m3, o joje plaukioja vandenyno gyventojai: rykliai, rajos, barakudos, murenos ir mėnulžuvės. Dar keturiuose milžiniškuose akvariumuose atkurtos skirtingos vandenų ekosistemos: Šiaurės Atlanto pakrantė, Antarkties pakrantė, tropiniai Indijos vandenyno koralų rifai ir Šiaurės Ramiojo vandenyno priekrančių dumblių sąžalynai. Lisabonos okeanariumas kasmet pritraukia apie milijoną lankytojų, trokštančių geriau pažinti paslaptingą vandenų pasaulį.

Orai Lisabonoje – ko tikėtis?

Renkantis skrydžius į Lisaboną, neprošal atkreipti dėmesį į šiame mieste vyraujančius orus – juk atostogaujant norisi kuo dažniau džiaugtis saule. Portugalijos sostinėje vyrauja Viduržemio jūros klimatas, todėl orai Lisabonoje gana šilti – net viduržiemy vidutinė temperatūra siekia 12–15 °C, o kartais dienos įšyla ir iki 18 °C. Tuo tarpu vasaros karštos, birželį–rugpjūtį vyrauja 25–32 °C temperatūra. Vasara pasižymi ir itin saulėtomis, giedromis dienomis. Tuo tarpu šaltuoju metų laiku dangų virš Lisabonos kartais aptraukia debesys, kuriuos atneša nuo Atlanto vandenyno pučiantys vėjai. Todėl keliautojai, planuojantys skrydį į Portugaliją žiemą, turėtų pasirūpinti skėčiu ir lietui atsparia avalyne – sausį ir vasarį kritulių pasitaiko bene kas antrą dieną. Vis dėlto nereikėtų pernelyg išsigąsti – net ir esant didelei lietaus tikimybei, žiemos dienos Lisabonoje vis tiek saulėtesnės nei daugumoje Šiaurės Europos miestų.

Norintieji pasimėgauti Atlanto vandenyno bangų gaiva turėtų palūkėti vasaros arba ankstyvo rudens – tik tada vanduo įšyla iki 19–20 °C.

Nesvarbu, kada susiruošite aplankyti Portugalijos sostinę, – Lisabonos grožis ir žavesys, miesto gyventojų nuoširdumas ir gardus portugališkas maistas neabejotinai pakerės ir užburs.

Į viršų