Albanijos kurortai – turistų dar neatrastas rojaus kampelis

Poilsis Albanijoje
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Poilsis Albanijoje

Viduržemio jūros kurortų išlepinti turistai jau kelerius metus dairosi naujų horizontų. Viena vis labiau populiarėjančių atostogų krypčių – Albanija, vos prieš kelis dešimtmečius atvėrusi sienas užsieniečiams. Tai nedidelė, tačiau graži Balkanų šalis, galinti pasigirti turtinga istorija. Kviečiame susipažinti su Albanijos kurortais ir lankytinomis vietomis. Pažadame – laukia puikios atostogos!

  Pigūs skrydžių bilietai

Poilsis Albanijoje: gražiausi Adrijos jūros kurortai

Albanijoje yra ką pamatyti – riedant šalies keliais akis džiugina sniegu pasipuošusios kalnų viršūnės, antikos laikus menantys griuvėsiai ir grėsmingos tvirtovės. Tačiau vienas pagrindinių traukos objektų, pastaraisiais metais viliojančių turistus, yra nebrangūs, tačiau kokybiški Albanijos kurortai. Stulbinamai skaidrių Jonijos ir Adrijos jūrų glostomi paplūdimiai tiesiog užburia, tačiau kurį pasirinkti smagioms atostogoms?

Sarandė – Albanijos Rivjera

Sarandė, dar vadinama Saranda – Albanijos pietuose, visai netoli Graikijai priklausančios Kerkyros salos, esantis kurortas, didžiausias ir bene populiariausias šalyje. Miesto patrauklumą lemia patogi geografinė padėtis, jauki atmosfera ir gardų maistą tiekiančių restoranų gausa. Sarandėje malonu pasivaikščioti pajūrio promenada, pakilti iki miestą kadaise saugojusios pilies. Įdomybių nestokoja ir kiti Albanijos Rivjeros miesteliai. Štai piečiau Sarandės esantis Butrintas garsėja antikos griuvėsiais ir nuostabia gamta. Taip pat verta aplankyti šalies gilumoje esantį šaltinį, vadinamą Žydrąja akimi. Tai unikalus gamtos objektas – iš žemės gelmių didžiule jėga besiveržiantis akinamai skaidrus vanduo.

Albanijos Rivjeroje palei Jonijos jūros pakrantę vienas paskui kitą rikiuojasi jaukūs miesteliai ir vaizdingi paplūdimiai. Vieni jų triukšmingesni, apstatyti barais ir viešbučiais, kiti – nuošalesni. Ieškantiems ramybės rekomenduojama nuvykti iki Džipės (Gjipe) paplūdimio, kurį įrėmina kanjono skardžiai. Įspūdingi vaizdai garantuoti.

Gjipe paplūdimys Albanijoje
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Gjipe paplūdimys Albanijoje

Ksamilo salos ir akmenuoti paplūdimiai

Įspūdingi vaizdai Albanijoje – kone kasdienybė, ypač jei atostogausite Ksamile, miestelyje, kuris neretai pavadinamas rojumi žemėje. Ne veltui tai vienas populiariausių kurortų Albanijos Rivjeroje. Turistai Ksamilą renkasi dėl puikių paplūdimių ir ypač skaidraus Jonijos jūros vandens. Pagrindinis kurorto paplūdimys smėlėtas ir pasakiškai gražus, tačiau gali būti sausakimšas, ypač turistinio sezono piko metu. Jei norisi daugiau ramybės, verta paėjėti toliau ir įsitaisyti viename akmenuotų paplūdimių ant išsinuomoto gulto. Arba galima sėsti į laivelį ir nuplaukti iki netoli kranto plytinčių Ksamilo salų. Jos negyvenamos, tačiau taip pat pamėgtos poilsiautojų.

Ksamil paplūdimys
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Ksamil paplūdimys

Vliorė – vienas mėgstamiausių albanų kurortų

Maloniam poilsiui Albanijoje galima rinktis ne tik vieną žavingų Jonijos pakrantės kurortų, bet ir Adrijos jūros skalaujamą Vliorę. Tai viena seniausių gyvenviečių visoje šalyje. Vliorėje galima ne tik paplūdimyje padrybsoti, bet ir pasidomėti miesto ir Albanijos istorija. Ypač ryškus Bizantijos imperijos palikimas. Netoli Vliorės stūkso XIV a. menantis Zvernec vienuolynas, dunkso Kanine pilies griuvėsiai. Pačiame mieste į dangų šauna osmanų imperijos laikais statytos mečetės minaretas. Puikiai su Vliorės istorija supažindina net keli kurorte veikiantys muziejai.

Kilus norui ištrūkti iš miesto galima keliauti į piečiau Vliorės esantį Logaros nacionalinį parką, kuriame driekiasi įvairaus sudėtingumo takai. Tai puiki vieta pasimankštinti ir iš viršaus nužvelgti Albaniją.

Kanine pilies griuvėsiai
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Kanine pilies griuvėsiai

Osmanų imperijos palikimas: Beračio gyvenvietė

Tarp Albanijos lankytinų vietų rikiuojasi ne vien kurortai. Šalies viduryje, kiek piečiau sostinės Tiranos, plyti Osmanų imperijos laikus siekiantis Beratis. Miestelio lankytojus iš karto užburia į kalno šlaitą kylantys musulmoniško Mengalemo rajono namai. Akmenimis grįstos kvartalo gatvelės stačios, pritaikytos tik pėstiesiems ir vietiniam krovininiam transportui – asilams bei mulams. Būtent dėl baltų namelių, apkibusių kalno šlaitą, Beratis vadinamas tūkstančio langų miestu.

Ne mažiau gražūs ir kiti miesto rajonai: Gorica ir Kala. Juose nuo senų laikų tradiciškai gyveno krikščioniai. Dėl puikiai išsilaikiusio istorinio paveldo ir kultūrinės svarbos Beratis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Beratyje galima pasigėrėti ne tik senaisiais kvartalais, bet ir XVIII a. Goricos tiltu, ištisu bizantiškų cerkvių ansambliu, senu vienuolynu ir virš miestelio dunksančios pilies griuvėsiais. Mėgstantiems žygius pėsčiomis verta pakilti į šiek tiek į rytus esantį Tomorio kalną.

Bažnyčia Beratyje
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Bažnyčia Beratyje

Sostinė Tirana ar turizmo centras Duresis?

Pažintinės kelionės į Albaniją metu pagrindinį dėmesį galima skirti ne šurmuliuojantiems kurortams, o šalies istoriją formavusiems miestams. Vienas tokių – Albanijos sostinė Tirana. Šiame didmiestyje susitinka praeitis ir dabartis: komunistinių laikų daugiabučius, spėtus perdažyti vaiskiomis spalvomis, keičia istoriniai pastatai ir švytintys dangoraižiai. Šiuo atžvilgiu Tirana – gyvas kaleidoskopas, kuris kasmet mirga vis ryškiau ir spalvingiau.

Nuolat augančioje Tiranoje be istorijos muziejaus ir dailės galerijos verta užsukti į milžiniškus bunkerius, statytus diktatoriaus Envero Hodžos valdymo metais. Objektai, vadinami Bunk’Art ir Bunk’Art 2, skausmingą Albanijos praeities etapą pavertė įdomiomis ir įtraukiančiomis patirtimis. Bunkeriuose pristatoma naujųjų laikų istorija, diktatoriaus režimo žiaurumai, veikia interaktyvios ekspozicijos. Dar vienas Tiranos išskirtinumas – vienintelis pasaulyje Bektašių centras. Tai didžiausia Albanijoje paplitusios religijos – bektašizmo – šventykla. Viešint Tiranoje taip pat galima surengti trumpą išvyką į Dajčio kalną, į kurį kelia modernus keltuvas.

Tirana
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Tirana

Didelio keliautojų dėmesio sulaukia ir į vakarus nuo Tiranos, prie Adrijos jūros, esantis Duresis – Albanijos uostas ir svarbus ekonomikos centras. Šiame mieste dera turtingas istorinis palikimas, gražus paplūdimys ir klestinti pramonė. Kadaise Duresis buvo Albanijos sostinė ir nors pajūrio ruožas privilioja nemažai poilsiautojų, keliautojus labiausiai traukia istorijos atgarsiai. Ypač Romos imperijos palikimas: pirčių, forumo ir amfiteatro griuvėsiai. Netoli uosto dunkso ir Venecijos Respublikos klestėjimo laikus menantis bokštas. Istorijos mėgėjams taip pat patiks turtingą kolekciją saugantis Duresio archeologijos muziejus.

Duresis
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Duresis

Įdomios vietos, pasakojančios Albanijos istoriją

Kelionė į Albaniją – puiki proga daugiau sužinoti apie šalį, dar visai neseniai neįsileidusią svetimšalių. Nors Hadžo režimas daugeliu atžvilgių buvo negailestingas, Albanijoje išliko nemažai istoriškai svarbių vietų. Viena jų – prie didžiausio Balkanų ežero prisiglaudęs Škoderis Albanijos šiaurėje. Tai viena seniausių gyvenviečių visoje Europoje. Škoderis žavi pastelinių spalvų senamiesčiu, pagrindine aikšte, kurioje stūkso skirtingų religijų maldos namai, ir žydru ežeru, kurio platybes galima ištyrinėti iriantis baidare. Keliautojams, norintiems išnaršyti šį jaukų Albanijos miestelį, patariama išsinuomoti dviratį. Didžiausia Škoderio pažiba – XIV a. siekianti tvirtovė, iškilusi aukštai virš gyvenvietės. Iš Škoderio atsiveria keliai į kalnus, todėl tai puiki vieta pasiruošti žygiui arba po jo atsikvėpti.

Pietų Albanijoje taip pat yra miestelis, it nužengęs tiesiai iš praeities – Girokasteris. Ši gyvenvietė garsėja puikiai išsilaikiusia pilimi, Osmanų imperijos laikus menančiais namais ir užburiančiais Drinos slėnio vaizdais. Kadaise turtingi žemvaldžiai, įsitaisę prie didelių savo vilų langų, stebėdavo, kaip slėnio laukuose pluša darbininkai. Šiandien dalis senųjų namų atviri lankytojams.

Ne visos lankytinos vietos Albanijoje pasakoja apie tolimą praeitį. Bunkeriai, kurių galima aptikti visoje šalyje – nuo gražiosios Rivjeros iki šiaurėje dunksančių Prokletijės kalnų, – primena tik prieš kiek daugiau nei tris dešimtmečius pasibaigusį autoritarinį režimą. Iš viso diktatoriaus Hodžos valdymo metais valstybėje iškilo daugiau nei 173 tūkst. bunkerių, turėjusių apsaugoti Albaniją nuo priešiškai nusiteikusių užsienio valstybių puolimo. Diktatoriaus paranojos padariniai buvo naudojami iki 1991 m., o žlugus komunizmui dalis bunkerių buvo sugriauti, dalis – pritaikyti naujoms reikmėms. Keliaujant po Albaniją patartina dairytis išpūtus akis ir skaičiuoti bunkerius, tačiau tikėtina, kad iki kelionės pabaigos jų skaičių pamesite.

Škoderio ežero natcinalinis parkas
Nuotraukos autorius – „123rf.com”.  Škoderio ežero natcinalinis parkas

Naudingi patarimai keliaujantiems į Albaniją

Dėl ilgos priverstinės izoliacijos Albanija vis dar yra ganėtinai unikali šalis. Nors turistai jau spėjo ją atrasti, susikalbėti angliškai ar tuo labiau kitomis kalbomis ganėtinai sunku – dauguma gyventojų bendrauja albanų kalba, kuri yra labai savita ir unikali. Tačiau vietiniai nusiteikę labai draugiškai ir prireikus mielai padeda keliautojams, net jei moka tik vieną–du žodžius užsienio kalba.

Vykstant į Albaniją vizos nereikia – tai džiugi žinia formalumų nemėgstantiems keliautojams. Pakanka turėti pasą. Lietuviai be vizos šalyje gali išbūti 90 dienų.

Albanijos valiuta – lekas, tačiau daug kur šalyje priimami ir eurai, nors valstybė ir nėra Europos Sąjungos narė. Patogiausia vietinės valiutos išsiimti bankomatuose, kurių yra visose turistų lankomose gyvenvietėse. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kreditinės kortelės priimamos ne visur. Kainos Albanijoje nedidelės – tai viena priežasčių, kodėl šalį taip pamėgo vasarotojai. Štai pietūs neblogame restorane atsieina iki 10 eurų, o dvivietis kambarys aukščiausio lygio viešbutyje kainuoja apie 80 eurų. Turgavietėse ir suvenyrų prekyvietėse priimta derėtis.

Albanija gyventojų skaičiumi lygiuojasi į Lietuvą – jų yra apie 2,9 mln., tačiau čia panašumai ir baigiasi. Didžioji dalis populiacijos – oficialiai musulmonai, o religinę dėlionę papildo bektašiai, stačiatikiai ir nedidelis procentas katalikų. Tačiau religija Albanijos gyventojams nėra svarbi – skirtingų konfesijų žmonės sugyvena taikiai, maldos namus lanko retas. Tiesa, į susitikimą su atvažiavusiu popiežiumi plūdo tūkstančiai.

Kelionės į Albaniją atsiliepimai

Atostogautojų teigimu, kelionė į Albaniją buvo kupina nepamirštamų įspūdžių. Daugelį sužavėjo autentiška šalies kultūra, malonus vietinių gyventojų elgesys. Didžiausių pagyrų sulaukė turtingas istorinis paveldas ir nebrangūs, tačiau puikiai įrengti pajūrio kurortai. Džiaugėsi ir aktyvias atostogas mėgstantys keliautojai – Albanijos kalnai tiesiog sutverti žygiams, o nuo viršūnių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

Buvusieji šioje Balkanų šalyje kitus keliautojus perspėja dėl gana chaotiško eismo, ypač didesniuose miestuose. Atostogautojai juokavo, kad kelio ženklai Albanijoje tik rekomendacinio pobūdžio. Visi sutartinai skubino kuo greičiau vykti į šią turistų dar mažai sugadintą valstybę ir nepraleisti progos pasinerti į unikalią kultūrą.

Iš diktatūros gniaužtų išsivadavusi Albanija sparčiai europėja, todėl dabar pats tinkamiausias metas atrasti įstabaus gamtos grožio ir turtingo istorinio paveldo šalį. Saulėti paplūdimiai, snieguoti kalnai ir antikos laikų palikimas laukia visų!

Į viršų